Springen Sie direkt: Zum Textanfang (Navigation überspringen), Zur Suche, Zur Sprachauswahl, Zu wichtigen Links, Zu zusätzlicher Information (Inhalt überspringen) Zur Hauptnavigation,

A A A

KRIMINALITETI TEK RINIA SOT

Kush po i krijon konfliktet ?
Sipas statistikave kriminalistike, qė nga fillimi i viteve tė nėntėdhjeta, ėshtė rritur numri i krimeve tek rinia dhe tė miturit. Derisa numri i delikteve ka mbetur konstant, nė anėn tjetėr ėshtė rritur shumė numri i krimeve.

Viteve tė fundit numri i krimeve si: vjedhjet, dhunimet, shantazhet, lėndimet trupore e tjera ėshtė rritur pėr 20 % tek tė gjitha grupet e shoqėrisė sonė. Pėr arsye se kriminaliteti tek rinia nė Zvicėr ėshtė shumė pak i hulumtuar, nuk mund ta pėrjashtojmė mundėsinė se edhe nė radhėt e rinisė ėshtė rritur numri i kriminelėve.

Njė e katėrta e tė gjithė tė dėnuarve janė fėmijė dhe tė rinjė. Gatishmėria pėr tė marrė pjesė nė krime po rritet dita ditės.

Rinia prej moshės 15 deri nė moshėn 18 vjeqare ėshtė e rrezikuar nga ky problem. Ata po fillojnė ta ndiejnė veten tė rritur dhe po provojnė t’i tejkalojnė kufijtė e tyre. Ndikimi i prindėrve po bie ndėrsa mediat dhe shoqėria po bėhen gjithnjė mė interesante. Me fjalėt „fajin e kanė tė huajt" nuk zgjedhen problemet.

E rėndėsishme ėshtė ta dimė se rinia e tė huajve ėshtė e konfrontuar me disa probleme specifike qė rinia jonė (zvicerane) nuk i njeh si p.sh. ndryshimi i kulturave, rruga e gjatė e integrimit nė kulturėn e re. Nė vendlindjen e tyre ata veten po e ndiejnė tė huaj ndėrsa kėtu tek ne ata janė tė huaj.

Nuk janė vetėm tė huajt kriminelė
Dhuna nuk duhet tė lejohet
Situata e tashme sociale si dhe mundėsitė e vogla pėr tė mėsuar njė profesion kanė ndikuar negativishtė tek tė gjitha grupet e shoqėrisė sonė e sidomos tek rinia jonė. Kėto ndryshime nė shoqėrinė tonė kanė bėrė qė tė shtohen kėrkesat nė prindėr dhe nė shkolla. Njė reēetė tė lehtė qė do ta zgjedhte kėtė problem nuk ka por mė me rėndėsi ėshtė pėrkrahja dhe ndihma jonė.

Tė dashur tė rritur

Qė konflikteve mund t’ju ikim kėtė e dimė, prandaj na ndihmoni ti tregojmė rinisė sonė se si mundemi pa dhunė t’ju ikim konflikteve. Na tregoni me anė tė njė shembulli, qė nuk janė vetėm ata tė fuqishmit qė kanė tė drejtė.

Ne kemi nevojė pėr tė rritur, tek tė cilėt do tė kishim besim, sepse kur ne e ndiejmė veten tė vetmuar ose tė pasigurt atėherė ne shumė mė lehtė biem nėn ndikimin e njerėzve tė lig e nėse ne biem nė kėtė rrugė atėherė e kemi shumė vėshtirė qė tė dalim nga aty pa ndihmėn e dikujt, pra pa ndihmėn tuaj.

Ndėr ne ka aq viktima sa edhe kriminelė e ndonjėhrė vetė krimineli ėshtė viktimė. Nė kėto raste na duhet dikush qė me tė vėrtetė ka mirėkuptim dhe qė na jap kurajo, dikush qė do tė mundohej tė na kuptonte.

Por mė sė miri do tė ishte qė ju e edhe ne tė ishim gjithmonė tė mirėkuptimtė e jo vetėm atėherė kur na ndodh diēka.

Rinia dhe dhuna

Prova e tejkalimit tė kufijve

Secili fillim i marrjes me kriminalitet e ka diku arsyen e vet. As vet nacionaliteti dhe gjendja sociale e kriminelit nuk na japin pėrgjegje pėr kėtė sjellje tė tij.

Rrethi social luan rol mjaft tė rėndėsishėm tek rinia jonė. Ata kohėn e lirė e kalojnė jashtė shtėpisė ku edhe konfrontohen me njerėz tė ndyshėm. Me rėndėsi ėshtė qė ne si prindėr, atyre qysh nė shtėpi tė ju ndihmojmė qė ata tė krijojnė vetėbesim, idetė e tyre si dhe tė mėsohen tė thonė jo kur duhet. Rrethi i mirė social ėshtė orientim i mirė pėr rininė tonė, sepse ai ate e shpie nė rrugė tė drejtė dhe e mėson qė problemet zgjedhen edhe pa dhunė.

Vet kriminelėt shumicėn e rasteve kanė pėrjetuar dhunėn, si p.sh. nė familje ose nė farefis. Kėshtu mėsojmė se : problemet zgjedhen me anė tė forcės fizike dhe asaj shpirtėrore.

Gjatė proēesit tė ndarjes prind-fėmijė, fėmijėt fillojnė tė interesohen mė shumė pėr shoqėrinė e tyre. Nė shoqėri / grupe ata mėsojnė (e ndoshta edhe jo) ti kryejn deliktet e para.

Tė rriturit kanė pėr detyrė qė sa mė parė ti njohin kėto devijime tė tė rinjėve tanė nė mėnyrė qė tė reagojnė sa mė herėt.

Bashkėpunimi i tė gjitha rrjeteve shoqėrore lidhur me kėtė problem ėshtė tepėr i rėndėsishėm. Shenjat e para qė i vėrejmė tek fėmijėt tanė, duhet qė ti diskutojmė sa mė parė me mėsues ose edhe me njerėz adekuat.

Tolerimi i tė padrejtės nuk i ndihmon rinisė sonė. Njė reagim i matur dhe i qartė do ta pengonte keqsimin e situatės.

ēka dėshirojmė nga prindėrit ?
tė na i tregojnė ndjenjat
nuk duam qė ta kemi ndjenjėn se jemi barrė e juaja
tė ndėrrmarim diē sė bashku
tė jemi gjėja primare pėr ju
tė keni mė shumė kohė pėr ne
tė bisedojmė sa mė shumė
nė rast shkurorzimi ju tė keni prap kohė pėr ne vėmendje
tė mos na lini vetėm nė shtėpi

Familja dhe dhuna

Si ta pėrballojmė kėtė ?

Se si ta zgjedhim problemin e parė, kėtė gjė e mėsojmė qysh nė shtėpi. 30 000 - 40 000 fėmijė nė Zvicėr vuajnė nga dhuna nė familje. Kėta fėmijė zakonishtė janė tė pafuqishėm kundėr kėsaj dhune, prandaj ata shumherė gjejnė prehje nė alkohol, drogė, medikamente ose edhe bėjnė vetėvrasje.

Antarėt e familjes dhe tė afėrmit i mbyllin sytė dhe nuk donė tė marrin pėrgjegjėsinė pėr asgjė qė shohin ! GABIM ! SHIKONI DHE NDĖRMIRRNI DIēKA !

Tė dashur prindėr Pėr ne ėshtė shumė me rėndėsi se si ju si familje sjelleni me njėri tjetrin. Ju si prindėr jeni mė tė fortė, kėtė gjė nuk keni nevojė tė na e tregoni. Ne kemi dėshirė tė bisedojmė me ju e jo tė ju pengojmė. Merrni sa mė shumė kohė dhe keni sa mė shumė kuptim. Ne dėshirojmė nga ju besim dhe mirėkuptim si nė shtėpi, shkollė ashtu edhe jashtė. Ne nuk jemi tė gjithė tė pėrsosur, por secili prej nesh e ka anėn e tij tė fortė, prandaj mundohuni ta gjeni atė anė. E nėse nuk ia dilni vetė, atėherė mos ngurroni tė kėrkoni ndihmė.

Shkolla dhe dhuna

Shkolla gjendet nė njė fushė tejet tė tendosur: ajo si shkollė ka pėr detyrė tė arrijė rezultate tė shkėlqyeshme, pastaj ka pėr detyrė ti zgjedhė tė gjitha detyrat lidhur me edukimin e fėmijėve dhe nxėnėsve si dhe tė ndikojė nė zhvillimin personal tė ēdo fėmiu/nxėnėsi.

Dhuna nė shkollė zakonishtė shprehet nė tri forma: dhuna kundėr gjėrave mėsimore, dhuna kundėr ose nė mes tė nxėnėsve si dhe dhuna kundėr mėsuesve.

Dhuna kundėr gjėrave do tė thotė shkatėrrimi i mjeteve tė ndryshme mėsimore si dhe vandalizmi.

Dhuna (kundėr) nė mes nxėnėsve paraqitet nė forma tė ndryshme si p.sh. shantazhet, kanosjet, dhunimet, lėndimet trupore e tjera.

Dhuna kundėr mėsuesve paraqitet mė pak nė formė tė dhunės fizike por mė shumė nė formė tė fyerjeve, kėrcėnimeve e tjera. Nė anėn tjetėr shumė nxėnės vuajnė nga shtypja psiēike qė ju bėhet nga ana e mėsusve.

Mosdashja e shkollės, sjelljet e kqija si dhe dallimi i madhė prej shoqėrisė janė shenja alarmuese, tė cilat duhet ti marrim me seriozitet.

Koha e lirė dhe dhuna

Me fillimin e pubertetit tė rinjtė mė shumė interesohen pėr mediat dhe pėr kohėn e lirė.

Fėmijėt dhe rinia viteve tė fundit kanė mė shumė kohė qė ta organizonė kohėn e tyre tė lirė. Poashtu nė anėn tjetėr ėshtė rritur numri i ofertave pėr ta kaluar kohėn e lirė tė organizuar si p.sh. mbrėmjet rinore, klubet e ndryshme sportive e tjera. Aty ku rinisė po i mungon mundėsia ose aftėsia pėr ti bėrė pėrvojat e veta, aty ata po e ndiejnė veten tė zbrazėt dhe monoton. Prandaj ata vazhdimishtė po kėrkojnė aksion, nė mėnyrė qė ta ndiejnė veten tė veēantė. Kėto lloj aksionesh zakonishtė po i gjejnė nėpėr grupe/banda ku tė gjithė i kanė idetė dhe dėshirat e njejta, shefi i grupt udhėheq e tė tjerėt duhet tė dėgjojnė. Nė kėtė menyrė krijohen grupe tė ndryshme tė cilat pėr shkak tė intereseve tė kundėrta fillojnė tė krijojnė konflikte nė mes veti, pra e pėrgatisin bazėn qė tė merren me dhunė tė ēfardo forme.

Pjesmarrja nė kėto grupe ju ofron tė rinjėve identitet. Sė bashku jemi tė fortė mendojnė ata. Si reagon grupi ndaj drogės ashtu reagoj edhe unė.

Mediat natyrishtė qė nuk e rekomandojnė dhunėn, por ato nė mėnyrė indirekte po e shtynė rininė tonė qė dhunėn ta marrin si njė gjė tė rėndomtė.

Tė dashur prindėr

Ne dėshirojmė qė ju ti dėgjoni problemet tona dhe tė interesoheni mė shumė pėr to. Ne kemi tė drejtė qė ju tė na e respektoni mendimin tonė, edhe pse ai nuk ėshtė i njejtė me mendimin tuaj. Na tregoni pse ne nuk guxojmė ti bėjmė gjėrat qė ju i bėni. Na lavdėroni ndonjėherė, jo vetėm pėr suksesin nė shkolllė por edhe pėr gjėra tjera tė cilat janė shumė mė tė rėndėsishme se notat e shkollės.

Seksualiteti dhe dhuna

Shikoni

Vetėm nė Zvicėr regjistrohen nga policia rreth 3500 delikte seksuale dhe rreth 400 dhunime nė vit. Nje pjesė shumė e vogėl e fajtorėve janė tė rinjė. Ata shumicėn e rasteve janė viktima. Ne tė gjithė e dimė se njė pjesė e madhe e kėtyre delikteve mbesin tė pazbuluara.

Dhuna seksuale ėshtė keqpėrdorimi i forcės. Fajtorėt vijnė zakonishtė nga rrethi familjar. Fajtorėt e shfrytėzojn rastin. Viktimat i pėrbijnė ose edhe mundohen ti largojnė kėto gjėra nga koka. Simptomet qė tregojnė se ka dhunė nė familje janė: Ndalimi i treguarit tė sė vėrtetės si dhe ndjenja e fajsisė edhe pse nuk ke faj.

Preventiva efektive kundėr dhunės seksuale :
Respekti i dyanshėm
Edukimi i njejtė i dy gjinive
Ndėrhyrja/reagimi me kohė


ēdo gjė qė e mbani tė fshehtė, ėshtė ndihmė pėr fajtorėt Erstellt am: 07.09.2010 | Geändert am: 21.08.2015

Newsblog

FAQ

FAQ zum Thema «Jugendgewalt».

Wie gross ist der Anteil der Intensivtäter am Gesamtteil der Jugendkriminalität?
Hat die Gewaltbereitschaft zugenommen?
Hat die Gewalt unter Jugendlichen in den vergangenen 10 Jahren zugenommen?
Was ist unter Hell- und Dunkelfeld (der Kriminalität) zu verstehen?
Kann man in den nächsten Jahren mit einer Vereinheitlichung der Erfassungssysteme rechnen?
Warum nutzen Justiz und Polizei unterschiedliche Systeme der Erfassung?
Auf Grund von welchem Präventionsverständnis wird dieser Massnahmenplan realisiert?
Welche Themen werden im Massnahmenplan berücksichtigt? Die Gründe für Jugendgewalt sind ja sehr vielschichtig.
Sind Jugendliche mit Migrationshintergrund gewaltbereiter als Jugendliche mit einem Schweizer Hintergrund?
Wo liegt das Hauptgewicht bei den Präventionsmassnahmen der Polizeikorps?
Was versteht die SKP unter Jugendgewalt?
Wer ist für die Prävention der Jugendkriminalität eigentlich zuständig? Der Bund? Die Kantone? Die Gemeinden?
Wo liegt das Schwergewicht bei der Prävention von Jugendgewalt? Bei der Repression? Bei der Prävention?
Welche Rolle hat die Polizei bis anhin in Bezug auf Jugendgewalt wahrgenommen?
Welche Rolle hat die Polizei bei der Prävention von Jugendgewalt zu erfüllen?
Die Grundlagen für die polizeiliche Präventionsarbeit sind gesamtschweizerisch nicht einheitlich. Was unternimmt die SKP dagegen? Was kann sie überhaupt tun?
Auf Grund welcher Entscheidungen wird mit der Realisierung des Massnahmenplans begonnen?
Wer garantiert die fachliche Qualität der Arbeit?
Mit welchen nationalen Organisationen/Institution arbeitet die SKP zusammen?
Warum nimmt sich die SKP in diesem Jahr dem Thema Jugend und Gewalt an? Das Phänomen ist doch nicht neu.
Wird der Massnahmenplan in Absprache mit den kantonalen und städtischen Polizeikorps realisiert?

Downloads

Adressen



Abonnieren

Twitter

Facebook

Top Adressen

Top 10 häufig gestellte Fragen

Top 10 Downloads



Thumbnail Screenshots by Thumbshots